BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Taigi, žiūrėjau su drauge Euroviziją (nebuvo ką daugiau veikti tą vakarą)… Nieko nuostabaus nepamačiau, tiesą pasakius labiau nusivyliau visu šou ir beveik visomis dalyvavusiomis šalimis. Apie Azerbaidžaną ir jo pergalę, net galvoti nenoriu. Arba žmonės negirdėjo, kaip daininkai per šoną traukė iš visos gerklės, arba aš, atsimokius šitiek metų muzikos, nebesuprantu, kad nusidainuoti tapo madinga.

Tiek jau to, rezultatas toks, koks yra. Palikime Azerbaidžianiečius džiaugtis savo pergale, nes ne apie tai noriu rašyti. Sėdėdama priešais kompiuterio ekraną supratau, kad visgi mes niekada nelaimėsim jokių Eurovizijų ar kitokių vizijų… Mes neturime nei kompozitorių, nei atlikėjų, tekstų rašytojų, kurie būtų “up to date”. Neturime žmonių, kurie būtų suinteresuoti kelti lygį, o jeigu tokių ir yra - jie arba neišgali savęs finansuoti, arba tiesiog nuleidžia rankas, net neįpusėję.

Turbūt kaip ir daugeliui jaunų merginų, Švedijos atstovas pasirodė labai patrauklus. Bet nesiruošiu kalbėti apie jo išvaizdą. Neslėpsiu, jo pasirodymas man patiko labiausiai, bet priežastis buvo ta, kad nors ir nelabai “gilios minties” dainą sudainavo, bet kad sudainavo ją neblogai ir pasirodymas buvo išties įsimenantis. Kodėl būtent apie jį užsiminiau? Todėl, kad pasibaigus transliacijai “pagooglinau” aš tą bernioką iš Švedijos ir nustebino kad jis būdamas toks jaunas jau ir karjerą neblogą turi ir šitiek video klipų youtube’j galima surasti (ir dar matosi neblogai surežisuotų).

Taigi, sėdėjau aš ir mąsčiau: “o pas mus tokių jaunų ir ganėtinai neblogų atlikėjų kada nors buvo? ” Čia ir prasidėjo mano gilūs pamąstymai…

Lietuvos padangėje, šiuo metu,  nėra nei vieno tikrai verto finansiškai remti atlikėjo, mano nuomone. Na, nebent kokia Šeduikytė, mergina, kuri neapsiima visokiom nesąmonėm. Nors ir jos nebe labai girdėti… Kas lieka? Visokios Olialia, Yvos, 69 ir t.t? Aišku, gal girtoj kompanijoj jų dainos kaip tik, bet kur tada artistai skirti klausytis paprastom dienom? Sėdėjau ir bandžiau sulyginti Švedų ir Lietuvių estradą… Supratau, kad tai beprasmis dalykas, todėl atsisukau į savo kambariokes: merginą iš Latvijos ir kitą ir Estijos. Pamaniau, jog lyginti Baltijos valstybes yra kur kas lengviau, juk panaši istorija, ekonominė padėtis (Estija gal jau nelabai..) ir kultūra. Ir čia aš vėl nustebau - abiejose kaimyninėse šalyse pop kultūra yra labiau išvystyta, yra galimybė pasirinkti ne tik artistus pagal muzikos žanrą, bet ir pagal daugelį kitų atributų. Ir jaunų atlikėjų ten kelis kart daugiau (kai sakau jaunų, kalbu apie tuos kurie patenka į 18-30 metų grupę). Štai čia aš visai susimaišiau. Tai jeigu pop kultūra nepriklauso nuo valstybės ekonominio išsivystymo lygio ar apskritai kultūros - kur problema? Kodėl Lietuva iki šiol neturi normalių dainininkų, kurių būtų galima klausytis būnant blaiviam ar nebūnant kokiam iškrypusiam 40+ vyrukui, kuriam žiūrint į dabartinių “žvaigždučių” iškirptes ne tik seilės varva, bet ir dar bala žino kas darosi.

Liūdna pasidarė… Pati prieš kelis metus sukausi tarp muzikantų, žinau kad tikrai yra talentingų ir vertų žmonių, bet kur jie? Sustoję į mūsų liūdnokai pagarsėjusią muzikos akademiją (praeinant tą pragarą) visi pradingsta.. Kas ten daros tuomet? Gal antrasis Bermudų trikampis atsirado? Gal juos išskerdžia už talento turėjimą? Tikrai nesuprantu.. Belieka laukti tos dienos, kai atsiras tokių “Švedų” ar “Serbių” kaip kad Eurovizijoj buvo, kai bus galima pasiklausyti linksmų “upbeat” dainų ir kai bus galimybė pasirinkti, kokią muziką noriu klausytis, o ne vien tą š.., kurį mum visiem kiekvieną dieną kiša radio stotys…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite