BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Na ką, žmogeliai, po dviejų valandų įtempto website refreshing’o pagaliau sužinojau savo antrų metų rezultatus. Hm… balai žemesni, nei praeitų metų, bet džiaugiuos kad bent viską išlaikiau (svarbiausia ne žemiausiais pažymiais :DD ) Dabar užtad motyvacijos gerinti skaičiukus šalia savo vardo universiteto sistemoje yra tiek, kad galėčiau aplinkiniams išdalinti. Aišku, nežinia, kiek čia ta motyvacija tęsis… Po bemiegės nakties jau spėjo truputį priblėsti.

Štai dabar jau tikrai galiu pradėti savo pasiruošimus Japonijai (taip, taip - Japonija… ten radiacija, cunamiai ir ugnikalniai ir man čystai pofig)! Woho! Džiugu ir baugu tuo pat metu… Neįsivaizduoju, ką reikės krautis į lagaminus, nes kol kas daiktų milijonas ir viskas išmėtyta po kampus -_- Nesuprantu, kaip per du metus sugebėjau prikaupti šitiek šlamšto! 

Su visais maišais, maišeliais suskaičiavau 14 didelių ir mažesnių objektų… Kur dabar viską dėt? Gi neišmesi. Aišku reikės 80% šito bardako namo išsiųsti, bet kyla kita problema - ką pasilikti, o ką grąžint į namus? Bala žino, ko man ten prireiks už tūkstančių kilometrų… O prireikus, mama neatsiųs per savaitę už keletą litų, teks ir ilgiau palaukti ir daugiau sumokėti, be abejo - mažiau ir siųsti. Ech… Kaip dabar būtų gerai mamą šalia turėti, kad padėtų atsirinkti daiktuose! ;( Turbūt kiekvieno mama yra geriausia pakuotoja, kaip ir manoji beje :)))) Prisimenu prieš keletą metų, kai su muzikos mokyklos choru važiavom i festivalį Palangoje, kroviausi savo pirmą “lagaminą”, kuris tiesą pasakius labiau buvo panašus į milžinišką dešrą! O_x Kažkas panašaus į tai…

Nors maniškis buvo “be tiuningo” t.y ratelių ir buvo raudonos spalvos… Tai va, back to what I was saying… prisimenu kai viską susipakavus pasigyriau mamai, o ši atėjo, viską iškraustė, pusę daiktų liepė palikti ir supakavo likusius atgal taip, jog milžiniška dešra nebeatrodė tokia didelė ir sunki. Ir dabar norėčiau, jog ji taip padarytų, būtų n+ kartų lengviau.

Hm… Tada juk vos savaitei išvažiavau, o pusę kambario sukroviau, kiek dabar teks krautis kad užtektų metams? Tuo metu tikrai nebūčiau pagalvojus, kad šitiek teks važinėti, kraustytis, pakuoti/išpakuoti, skraidyti ir kitokį š*dą daryti… Vienas dalykas, kai esi kitoje šalyje, kuri už 2.5 valandų skrydžio lėktuvu nuo namų ir visai kitas, kai busiu už beveik 18 valandų skrydžio. Brrrr…

Gerai, gana čia visokias melancholijas ir demagogijas skleisti. Dar daug ką reikia prieš tai sutvarkyti: dokumentus, vizas, bilietus, bendrabutį Japonijoj…  Pasisekė, kad gavau universitetą regione, kuriame palyginus gan pigus pragyvenimas! Gal visgi nereikės griebtis jau seniai apgalvoto su klasioke plano: visus metus gyventi vien iš ryžių ir žalios arbatos…

Ok, viskas, baigiu nusišnekėjimus, reikia eit išmaukt 20-tą puodelį arbatos ir eit pro kokį parkelį prasieit, saule pasidžiaugt… Vat, o šitą įrašą užbaigsiu palinkėjimu visiem, jog mokslai sektųsi ir, kaip mano močiutė visad sakydavo: “kad nereiktų paskui gatvių eit šluot” :)))

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite