BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

********Disclaimer***************Tai nėra mano stiliaus įrašas, bet gal kasnors, patiriantis panašius dalykus patars man, arba pasidžiaugs, jog jų santykiai yra geresni***********

Vienas labiausiai užknisančių dalykų santykiuose (kai tavo antroji pusė ne Lietuvis) yra tas suknistas kultūrinis nesuderinamumas! Aš nesuprantu jo, jis nesupranta manęs, nors regis ne su kokiu babajum draugauju, nesiskiria kultūros taip stipriai, bet kur gi…

Priėjom tą ribą, kai reikia nuspręsti, kur gyvensim paskutiniais universiteto metais. Staiga paaiškėja, kad tavo antroji pusė jau kažkada seniai suderino reikalus su kitais trim kursiokais, tarp kurių yra viena mergina, su kuria taviškis draugavo prieš metus (tik savaitę, kokia ten draugystė, bet faktas lieka faktu)… Labiausiai į neviltį varantis dalykas yra tas, kad jo galvoje - tai nieko bloga.

Nieko keisto ir tai, jog vos prieš kelias dienas, jis pats pasiteiravo manęs, ką mes darysim… Ir tikrai nėra nieko keisto, kad pasiteirauti jam šovė į galvą tada, kai jau beveik pasirašyti kontraktai vietai, minėtai aukščiau…

Regis Anglijoje yra visiškai natūralu su savo ex pasilikti geriausiais draugais. Viskuo dalintis, apie viską kalbėtis ir šiaip beveik palaikyti ant tiek artimus santykius, jog man, kaip Lietuvei tas verčia rašyti tokias blevyzgas kaip ši! Bet aš tiesiog negaliu, man reikia kur nors išsilieti, nes kitu atveju pradėsiu daužyt galvą į sieną… Kiek kartų bandai žmogui paaiškinti, kad mano pavydas nėra iš piršto laužtas - jis nesupras, nes jis užaugo kitokioj kultūroj, jie kitaip vertina žmones… Viskas po velnių pas juos kitaip! Velnias, kaip pasiilgau normalių santykių su normaliu Lietuvaičiu, kur pasakai tiesiai šviesiai kaip turi būt - taip ir padaroma.

Aišku, daug kas priklauso nuo pačio žmogaus. Niekada savęs nelaikiau tipine Lietuvaite, nors visada išdidžiai pasigiriu “I’m Lithuanian, not freakin’ Polish or Russian!”, jeigu kas nors paklausia iš kur esu. Neturiu nieko prieš Rusus ar Lenkus, tiesiog po kurio laiko pradeda užknisti žmonės su savo speliojimais. Atrodo, kad be Rusijos ir Lenkijos, Europoje kitos šalys neegzistuoja… Anyways…

Kaip jau sakiau, daug kas priklauso nuo žmogaus, bet ką daryti tokiu atveju, kai tavo antroji pusė yra visų draugas tiesiogine šio žodžio prasme? Jis visus pažįsta: kad ir kur benueitum, po keturių minučių - pusė kambaryje esančių žmonių jį žinos. Jis visur ir visada padės, retai pasakys “ne”. Vis klausiu savęs - ar tokio tipo žmoguje dar gali būti vietos meilei ir įsipareigojimui VIENAM žmogui? Dar pridėkit vaikišką naivumą ir gausit portretą žmogaus, kuris mane šią akimirką varo iš proto (ne gerąją prasme).

Žinau, žinau, negalima kaltinti vien vargšo bernioko už jo kvailumą, tačiau užknisa, kad jo ex pasiūlymas gyventi vienam bute - visiškai nesukelė jokių abejonių, įtarimų iš jo pusės. O kam gi? Ji jo viena geriausių draugių, kas čia blogo? Em… Gal tas, kad tu TURI MERGINĄ (ką beje labai gerai žino jo ex, mes visi gi kursiokai…)? Vat taip… Ir kariauk sau, žmogau su vėjo malūnais, nes abudu tvirtina esantys tik geri draugai, o mano galvoje švilpia kitokios mintys, kurių pagrindo niekaip neišaiškinsi Britiškam protui….

Taigi, kad neužsitęstų mano blevyzga - retoriškai klausiu - ką daryti?..

Patiko (0)

Rodyk draugams

Vienas komentaras įrašui “Užknisantys santykiai”
  1. Grįžk Lietuvon.

Komentuokite